Daugumai, kuriems neteko nuvykti į Londoną yra nežinoma, kiek gi ten kainuoja pragyvenimas? Šiame straipsnyje mes atskleisime, kokia yra susidariusi situacija. Buvo vykdomas eksperimentas dvi savaites, kurio metu pirmąją savaitę buvo perkama viskas, ko tik norėjosi, o antrąją - šiek tiek taupant.
Pagal surinktus duomenis eksperimento metu, matome, kad Londono gyventojai didžiausią savo pajamų dalį išleidžia būsto bei kelionių išlaidoms. Patogaus būsto nuoma vienam asmeniui per savaitę apytiksliai 130 svarų sterlingų (177 eurai). Viešojo transporto bilietas 1 - 3 miesto zonoms asmeniui kainuoja 37,70 svaro sterlingo (51,16 euro). Savaitinis bilietas šešioms zonoms kainuoja 58,60 svaro sterlingo (79,52 euro), tačiau šis bilietas Londone perkamas rečiau, mat keliaujant toliau nuo miesto centro ir turint 1–3 zonų bilietą galima nemokamai važiuoti autobusais.
Pirmąją eksperimento savaitę į maisto prekių krepšelį dėjau mano atžvilgiu įprastus produktus. Jį sudarė: kava, pienas, mėsa, lašiša, kiaušiniai, aliejus, tepamas varškės sūrelis, pomidorai, agurkai, salotų gūžė, grietinė, makaronai, pomidorų padažas, sūris, bananai, kefyras, avokadas, braškės, brokolis, cukinijos, svogūnai, konservuotas tunas, konservuotos daržovės ir duona (prekių kainos pateikiamos lentelėje). Visa tai kainavo 52,33 svaro sterlingo (71,01 euro).
Produktų krepšelis savaitei, netaupant pinigų
Išlaidos pramogoms Londone yra tikrai pakankamai didelės. Pirmąjį eksperimento savaitgalį praleidau mieste.
Vakarienė restorane trijų patiekalų su gėrimais pačiame prabangiausiame restorane kainavo 43 svarus sterlingus (58,35 euro). Pasilinksminimas klube su įėjimo mokesčiu ir taksi namo 56 svarus sterlingus (75,99 euro). Vakarui įsigyta puošni suknelė 20 svarų sterlingų (27,14 euro), bei parodos aplankymas ir pietūs miesto centre 27 svarus sterlingus (36,64 euro).
Iš viso eksperimento pirmąją savaitę netaupydama išleidau 386 svarus sterlingus (499,39 euro). Minimali alga JK šiuo metu 260 svaro sterlingų (352,89 euro), vidutinė 517 svarų sterlingų (701,09 euro).
Antrąją eksperimento savaitę jau atidžiau rinkamos buvo prekės bei pramogos.
Pats pigiausias variantas vienam asmeniui Londone - vienviečio kambario nuoma yra 75 svarai sterlingai (101,78 euro) per sav. Tačiau būstas nėra geros kokybės, maža patalpa, kuriame yra spinta ir lova.
Kelionėms įsigijau viešojo transporto bilietą 1–3 zonoms, pasiryžusi toliau nuo centro nutolusiuose vietose keliauti autobusu (tačiau tai buvo ne labai gera mintis).
Sekantis žingsnis išsirinkti maisto prekių krepšelį. Kruopščiai ištyrusi kainas ir apsvarsčiusi savaitės valgiaraštį nusipirkau: kavos, pieno, duonos, sviesto, mėsos faršo (vietoj filė), baltos žuvies (vietoj lašišos), bulvių, morkų, pomidorų, agurkų, kiaušinių, makaronų, ryžių, pomidorų padažo, obuolių (vietoj egzotinių vaisių), aliejaus, konservuotų žirnelių, konservuotų agurkų (kainos pateikiamos lentelėje). Visa tai atsiėjo stebėtinai mažai – 25,44 svaro sterlingo (34,52 euro).
Produktų krepšelis savaitei, taupant pinigus
Kadangi nuomojamas kambarys – pigus, todėl gerokai nutolęs nuo metro stočių, kuriose galiojo mano savaitinis bilietas, iki artimiausios stoties autobusu tekdavo keliauti 20 minučių.
Paskutiniąsias antrosios eksperimento savaitės dienas teko svarstyti, kaip praleisti savaitgalį nesišvaistant pinigais į kairę ir dešinę. Pramogauti Londone galima ir visiškai nemokamai, tad apsilankiau muziejuje ir parke, o vakarienei pakviečiau draugų į savo namų kiemą.
Toks vakarėlis atsiėjo gana pigiai, mat svečiai atsinešė savo gėrimų bei užkandžių, o man tereikėjo nupirkti mėsos ir daržovių kepimui ant grilio. Taupymo savaitgalį išleidau 15 svarų sterlingų (20,36 euro) vakarėliui namuose bei pietums mieste po muziejaus.
Bendros išlaidos visą savaitę griežtai taupant sudarė 153,14 svaro sterlingo (207,76 euro).
Tiesa, tokio gyvenimo sąlygos – ne pačios geriausios. Pirmiausia, pigus kambarys, kuriame nėra vietos net pakelti į šonus abi rankas, primena kalėjimo vienutę, o apie komfortą negali būti nė kalbos.
Antra, taupant viešojo transporto bilietui, sugaištama daugybė laiko, kurį galima praleisti kur kas naudingiau. Trečia, pigiausi maisto produktai – nekokybiški ir dažnai neskanūs, o lankymąsi viešose maitinimo įstaigose taupant tenka apskritai pamiršti.